Buvęs sutuoktinis seniai gyvena kitur, suaugęs vaikas išvyko į užsienį, nuomininkas išsikraustė prieš metus, tačiau pažymoje jie vis dar nurodyti kaip deklaravę gyvenamąją vietą jūsų bute. Dažniausiai tai paaiškėja ruošiantis parduoti, kai pirkėjas ar jo bankas paprašo pažymos be svetimų įrašų. Išdeklaruoti asmenį savininkas gali ir be jo sutikimo, bet tik tada, kai tas žmogus bute iš tikrųjų nebegyvena. Kasdienėje kalboje tai dar vadinama žmogaus išregistravimu.
Kada savininko prašymo seniūnijai pakanka?
Pagrindas įtvirtintas Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte. Deklaravimo duomenų naikinimas galimas, kai patalpos savininkas ar bendraturtis pateikia prašymą dėl asmens, kuris pateikė neteisingus duomenis arba deklaravo gyvenamąją vietą ir ją pakeitė (išvyko). Asmens sutikimo nereikia, tačiau turi būti abi sąlygos kartu: prašo savininkas ir žmogus bute nebegyvena.
Gyvenamoji vieta suprantama taip, kaip ją apibrėžia CK (Civilinio kodekso) 2.16 straipsnis, – tai vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena. Todėl 2024 m. administracinių ginčų komisijos sprendimuose cituojamose Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklėse nustatyta, kad, gavusi savininko prašymą, deklaravimo įstaiga prieš sprendimą privalo patikrinti, ar asmuo nurodytu adresu tikrai negyvena. LVAT (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas) yra išaiškinęs, kad šis faktas turi būti akivaizdus ir neginčijamas, o privataus ginčo dėl naudojimosi būstu seniūnija spręsti neturi kompetencijos.
Svarbu ir tai, ko deklaravimas nereiškia. Jis nesusijęs su nuosavybe: duomenų panaikinimas nei suteikia, nei atima teisių į būstą. Teisę gyventi suteikia savininko sutikimas, nuomos sutartis ar kitas pagrindas, o ne įrašas Gyventojų registre.
Išdeklaruoti ar iškeldinti: kur kreiptis pagal situaciją
Dažniausia klaida – painioti administracinį įrašą su faktiniu gyvenimu bute. Jei žmogus išvyko, pakanka išdeklaruoti jį iš gyvenamosios vietos. Jei jis tebegyvena ir išeiti nenori, pirmiausia reikia jį iškeldinti teismo keliu.
| Situacija | Kur kreiptis | Ką pateikti | Kiek trunka |
|---|---|---|---|
| Deklaruotas, bet negyvena (gyvena kitur ar užsienyje) | Seniūnija, kurios teritorijoje yra butas, arba Registrų centro savitarna | Prašymą su tiksliu adresu, asmens dokumentą, išvykimą patvirtinančius duomenis | Nuo kelių darbo dienų iki kelių savaičių |
| Gyvena ir nesutinka išsikraustyti | Teismas; įsiteisėjusį sprendimą dėl iškeldinimo vykdo antstolis | Nuosavybės dokumentus, susitarimus, faktinių aplinkybių įrodymus; rekomenduojama advokato pagalba | Mėnesiai; duomenys naikinami asmeniui išsikėlus |
| Deklaruotas nepilnametis vaikas | Tėvai deklaruoja vaiko naują gyvenamąją vietą; ginčo atveju – teismas | Tėvų deklaraciją, vaiko gimimo dokumentą, prireikus teismo sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos | Priklauso nuo tėvų veiksmų ar teismo |
| Buvęs nuomininkas | Seniūnija ar savitarna, jei išsikraustė; teismas, jei liko gyventi | Nuomos pabaigos įrodymus, buto perdavimo–priėmimo aktą | Kaip pirmoje arba antroje eilutėje |
| Ankstesnio savininko giminaitis | Seniūnija ar savitarna; prašymą teikia naujasis savininkas | Nuosavybės dokumentą, duomenis, kad asmuo bute negyvena | Kaip pirmoje eilutėje; geriausia išspręsti dar iki sandorio |
Kokie įrodymai padeda išdeklaruoti iš buto?
Baigtinio įrodymų sąrašo teisės aktai nepateikia. LVAT praktikoje minimas teismo sprendimas dėl iškeldinimo arba kiti akivaizdūs duomenys, pavyzdžiui, kad asmuo ilgą laiką bute negyvena. Teismas taip pat pažymėjo, kad įrodinėjimas administracinėje procedūroje neturėtų būti pernelyg sudėtingas. Ruoškite aiškius ir patikrinamus dokumentus:
- nuomos sutarties pabaigą ar nutraukimo pranešimą ir buto perdavimo–priėmimo aktą;
- paties asmens rašytinį patvirtinimą, žinutes ar laiškus, kad jis gyvena kitur;
- santuokos nutraukimo dokumentus ir susitarimą dėl naudojimosi būstu;
- įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl iškeldinimo ir antstolio iškeldinimo aktą;
- papildomus faktinius duomenis, pavyzdžiui, kaimynų paaiškinimus, – ar jų pakanka, vertina deklaravimo įstaiga.
Seniūnija paprastai pati informuoja asmenį apie gautą prašymą. Viename 2024 m. Kauno atvejyje vienam asmeniui per nurodytą 10 kalendorinių dienų terminą nesureagavus, jo duomenys buvo panaikinti. Kitam atvykus ir pareiškus, kad gyvena name, prašymas atmestas, nors buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl iškeldinimo: savininkas nepateikė įrodymų, kad žmogus išsikėlė ar buvo iškeldintas. Šį atvejį nagrinėjo Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius.
Kaip pateikti prašymą išdeklaruoti asmenį: 6 žingsniai
- Pasitikrinkite, kas deklaruotas. Registrų centro savitarnoje savininkas gali užsisakyti pažymą apie jo patalpoje deklaruotus asmenis. Kitus pardavimui reikalingus dokumentus rasite NT pardavimo dokumentų sąraše.
- Pirmiausia pabandykite susitarti. Paprasčiausia, kai žmogus pats deklaruoja naują adresą: asmuo deklaruoja tik vieną gyvenamąją vietą, todėl naujas įrašas pakeičia senąjį.
- Pateikite prašymą. Seniūnijai, kurios teritorijoje yra butas, – atvykus, per įgaliotą asmenį, paštu, el. paštu ar per epaslaugos.lt. Registrų centro savitarnos instrukcijoje nurodyta ir paslauga „Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų naikinimas savininko prašymu“.
- Nurodykite tikslius duomenis. Adresas turi būti su namo, korpuso ir buto numeriais, o prašyme išvardykite visus asmenis, kurių duomenis prašote panaikinti.
- Pridėkite įrodymus. Nuosavybę deklaravimo įstaiga gali patikrinti NTR (Nekilnojamojo turto registre), todėl daugiausia dėmesio skirkite išvykimo įrodymams.
- Sulaukite sprendimo arba jį skųskite. Sprendimą priima deklaravimo įstaigos vadovas ar įgaliotas darbuotojas, o duomenys įrašomi į Gyventojų registrą. Atsisakymą galima per vieną mėnesį skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų administraciniam teismui.
Panaikinus duomenis, asmuo laikomas nedeklaravusiu gyvenamosios vietos. Jei jis ne dėl savo kaltės negali deklaruoti naujos vietos, pats gali prašyti įtraukti jį į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą savivaldybėje, kurioje faktiškai gyvena. Savivaldybių paslaugų aprašymuose nurodoma, kad paslauga teikiama nemokamai.
Per kiek laiko priimamas sprendimas?
Vieno visoje Lietuvoje vienodo termino praktikoje nėra. Marijampolės savivaldybės paslaugos aprašyme (2025 m. birželio versija) nurodyta, kad sprendimas dėl duomenų taisymo, keitimo ar naikinimo priimamas per 3 darbo dienas. Bendrasis prašymų nagrinėjimo terminas pagal Viešojo administravimo įstatymą – 20 darbo dienų, pratęsiamas ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Kai reikia išsiųsti pranešimą ir laukti atsakymo, procesas užsitęsia: minėtame Kauno atvejyje nuo prašymo vasario 1 d. iki sprendimo vasario 21 d. praėjo trys savaitės.
Jei asmuo lieka gyventi, terminai skaičiuojami mėnesiais. Toje pačioje byloje teismų sprendimai dėl turto ir iškeldinimo priimti 2023 m. gegužę ir gruodį, o deklaravimo klausimas liko neišspręstas ir 2024 m. pavasarį. Todėl parduodant butą verta pradėti iš anksto.
Sutuoktinis, vaikas, nuomininkas: kada taisyklės kitokios
Esamas ir buvęs sutuoktinis
Iki 2024 m. gegužės 31 d. galiojusiose taisyklėse buvo nustatyta, kad savininkas negali prašyti naikinti savo, sutuoktinio ir savo ar sutuoktinio nepilnamečių vaikų deklaravimo duomenų, išskyrus atvejus, kai vaikų gyvenamoji vieta teismo nustatyta su kitu sutuoktiniu. LVAT 2023 m. tai aiškino kaip draudimą vienam sutuoktiniui vienašališkai to prašyti, kol santuoka nenutraukta. Todėl norint išregistruoti sutuoktinį iš buto dar iki ištuokos, seniūnija gali pareikalauti teismo sprendimo, kaip matyti iš 2024 m. birželio 14 d. komisijos sprendimo. Nuo 2024 m. birželio 1 d. taisyklės išdėstytos nauja redakcija, tad aktualią formuluotę pasitikslinkite seniūnijoje.
Nepilnametis vaikas
Vaiko gyvenamąją vietą deklaruoja tėvai arba vienas iš jų, o po skyrybų – tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Todėl vaiko įrašas paprastai pasikeičia, kai tėvai deklaruoja jį naujoje vietoje. Jei vaikas yra ne tik deklaruotas, bet ir buto bendraturtis, pardavimui taikoma atskira vaiko interesų apsaugos tvarka. Ją aiškiname straipsnyje, ar reikia teismo leidimo parduoti butą, jei turite vaikų.
Buvęs nuomininkas
Deklaruojant gyvenamąją vietą svetimame būste, pateikiamas savininko sutikimas arba kitas teisę gyventi patvirtinantis dokumentas (įstatymo 10 straipsnio 5 dalis). Pasibaigus nuomai, įrašas registre savaime nedingsta. Paprašykite nuomininko deklaruoti naują adresą dar perdavimo dieną, o jei jis to nepadaro, pateikite seniūnijai sutarties pabaigos ir perdavimo akto kopijas.
Deklaruoti asmenys parduodant butą: ką sutvarkyti iki notaro
Deklaruotas asmuo nėra savininkas, o įrašas tvarkomas Gyventojų registre, ne NTR. Vis dėlto pirkėjas paprastai nenori perimti svetimo įrašo, o jo bankas ar notaras gali paprašyti naujos pažymos apie deklaruotus asmenis. Kad sandoris nestrigtų:
- pažymą užsisakykite dar prieš skelbdami būstą ir iškart pradėkite procedūrą;
- į preliminariąją sutartį įrašykite terminą, iki kada asmenys bus išdeklaruoti, ir aiškią pasekmę, jei to nepavyks;
- prieš pasirašymą pateikite notarui ir pirkėjui naujausią pažymą; jos aktualumą suderinkite su notaru;
- jei išdeklaruoti nespėjama, iš anksto aptarkite su pirkėju ir notaru, kaip bus užtikrintas įsipareigojimas.
Tai vienas iš paruošiamųjų darbų, kuriuos aprašome gide, kaip parduoti butą be brokerio. Nepamirškite ir savo deklaracijos: nuo 2026 m. pagrindiniu būstu NT mokesčio tikslais laikomas tas, kuriame savininkas deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną, todėl persikeldami ją atnaujinkite laiku (plačiau – straipsnyje apie antro būsto išlaikymo kainą).
Kada verta kreiptis į advokatą?
Seniūnijos kelio pakanka, kai asmuo akivaizdžiai išvykęs ir ginčo nėra. Individualios teisinės pagalbos reikia, kai žmogus gyvena bute ir atsisako išeiti, kai jis yra bendraturtis ar ginčija nuosavybę, kai vyksta skyrybos ar ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos, arba kai seniūnija atsisakė ir svarstote skundą. Iškeldinti asmenį savavališkai, be teismo sprendimo ir antstolio, nevertėtų – tai gali sukelti naujų ginčų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima išdeklaruoti asmenį be jo sutikimo?
Taip, jei jis jūsų bute nebegyvena. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas leidžia savininkui ar bendraturčiui prašyti panaikinti išvykusio asmens deklaravimo duomenis, o asmens sutikimo nereikalauja. Tačiau deklaravimo įstaiga prieš sprendimą tikrina, ar žmogus tikrai negyvena nurodytu adresu. Jei jis nurodo, kad tebegyvena, administracine tvarka duomenų paprastai nepanaikins – tuomet ginčas sprendžiamas teisme.
Kur pateikti prašymą išdeklaruoti asmenį?
Deklaravimo įstaigai – dažniausiai seniūnijai, kurios teritorijoje yra butas. Prašymą galima pateikti atvykus, per įgaliotą asmenį, paštu, elektroniniu paštu arba per Elektroninius valdžios vartus. Registrų centro savitarnoje taip pat yra paslauga „Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų naikinimas savininko prašymu“. Nurodykite tikslų adresą su namo ir buto numeriais bei visus asmenis, kurių duomenis prašote panaikinti.
Kiek laiko trunka išdeklaravimas?
Vieno termino visoms savivaldybėms nėra. Pavyzdžiui, Marijampolės savivaldybės paslaugos aprašyme nurodytos 3 darbo dienos, o bendrasis prašymų nagrinėjimo terminas yra 20 darbo dienų, pratęsiamas ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Kai seniūnija siunčia asmeniui pranešimą ir laukia jo atsakymo, procesas gali užtrukti kelias savaites. Jei prireikia teismo, terminai skaičiuojami mėnesiais.
Ar galima parduoti butą, kuriame deklaruotas kitas asmuo?
Deklaruotas asmuo nėra buto savininkas, o įrašas tvarkomas Gyventojų registre, ne Nekilnojamojo turto registre. Vis dėlto pirkėjas ar jo bankas dažnai nori, kad iki sandorio būstas būtų laisvas ir be svetimų įrašų. Todėl pažymą verta užsisakyti iš anksto, o išdeklaravimo terminą ir pasekmes jo nepavykus aiškiai įrašyti į preliminariąją sutartį.
Kaip išdeklaruoti buvusį sutuoktinį?
Svarbu, ar santuoka jau nutraukta. Iki 2024 m. gegužės 31 d. galiojusiose taisyklėse buvo nustatyta, kad savininkas negali prašyti naikinti sutuoktinio deklaravimo duomenų, o LVAT tai aiškino kaip draudimą tai daryti vienašališkai, kol santuoka nenutraukta. Po ištuokos, jei buvęs sutuoktinis išsikraustė, galima teikti įprastą savininko prašymą. Dabartinę taisyklių redakciją pasitikrinkite seniūnijoje, o ginčo atveju kreipkitės į advokatą.
Ar galima išdeklaruoti nepilnametį vaiką?
Vaiko gyvenamąją vietą deklaruoja tėvai arba vienas iš jų, o po skyrybų – tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Ankstesnėje taisyklių redakcijoje buvo nustatyta, kad savininkas negali prašyti panaikinti savo ar sutuoktinio nepilnamečių vaikų duomenų, išskyrus atvejus, kai teismas vaikų gyvenamąją vietą nustatė su kitu sutuoktiniu. Todėl paprastai vaiko įrašas keičiamas tėvams deklaruojant jį naujoje vietoje.
Ką daryti, jei deklaruotas asmuo gyvena užsienyje?
Paprasčiausia paprašyti jo deklaruoti išvykimą iš Lietuvos. Registrų centro informacija nurodo, kad užsienyje gyvenantis asmuo tai gali padaryti Lietuvos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje. Jei jis to nedaro, savininkas gali teikti prašymą seniūnijai ir pateikti duomenis, kad asmuo seniai gyvena kitur, pavyzdžiui, jo paties žinutes ar laiškus. Sprendimą dėl įrodymų pakankamumo priima deklaravimo įstaiga.
Ar deklaravimas suteikia teisę gyventi bute?
Ne. Deklaravimas yra gyvenamosios vietos duomenų pateikimas registrui, nesusijęs su nuosavybe. Teisę gyventi suteikia savininko sutikimas, nuomos sutartis, teismo sprendimas ar kitas teisinis pagrindas. Kita vertus, duomenų panaikinimas taip pat neiškeldina žmogaus: jei jis faktiškai gyvena bute ir nesutinka išeiti, klausimą sprendžia teismas, o sprendimą dėl iškeldinimo vykdo antstolis.